Ledo
ritulys visada buvo tituluojamas „tikrų vyrų sportu“. Tai
dinamiškas ir greitas žaidimas, o traumos - neatsiejama jo dalis.
Šiuolaikiniai sportininkai gana gerai nuo jų apsaugoti, bet
vartininkai paslėpė veidus po kaukėmis palyginti neseniai – XX
a. antroje pusėje. Kaukė iš karto tapo neatskiriama jų aprangos
dalimi. Ji uždengė veidą, bet suteikė saugumą ir išraiškos
laisvę.
Ledo
ritulio eros pradžioje sportininkai reguliariai patirdavo galvos
sužeidimus – įdrėskimus, sumušimus ir lūžius. Visgi, tai
laikyta neatsiejama šio sporto dalimi ir naujoji apsaugos priemonė
sulaukė nemažai pasipriešinimo ir pajuokų.
Pagal
oficialią versiją, pirmasis vartininkas su kauke buvo moteris. 1927
m. Kanados Karališkojo Kingstono universiteto moterų ledo ritulio
komandos vartininkė Elizabeth Graham pasirodė varžybose su
fechtavimo kauke ant veido. Tai buvo primygtinis jos tėvo
reikalavimas, nes dėl ankstesnių dukters sužeidimų jam teko
suploti nemenką sumelę dantų gydytojui.
Elizabeth Graham (centre) laikoma pirmąja vartininke su kauke
Vienas
iš pirmųjų vartininkų, žaidusių su kauke ant veido oficialiame
turnyre, buvo japonas Teiji Honma. 1936 m. jis atstovavo Japoniją IV
žiemos olimpinėse žaidynėse, kurios vyko Vokietijos
Garmišo-Partenkircheno mieste. Geležinis narvas ant veido veikiau
priminė beisbolininko kaukę, bet japonui tiko idealiai. Juk jis
prastai matė ir nešiojo akinius.
Japonas Teiji Honma
Dar
originaliau pasielgė Monrealio „Maroons“ vartų sargybinis
Clintas Benedictas. 1929-1930 m. Kanados reguliariajame čempionate
jam perkirto veidą, sulaužė nosį, sutrupino žandikaulį ir
sutrenkė smegenis. Visa tai vos per dvejas varžybas!
Sportininkas vėl pasirodė ledo arenoje tik po mėnesio, o jo veidą
slėpė groteskiška kaukė didele nosimi, pagaminta iš odos ir
vielos. Galutinai pasveikęs C. Benedictas nutarė vėl žaisti be
jos, nes „ta didelė nosis užstojo visą vaizdą“. Deja, jau to
paties sezono pabaigoje jo karjera baigėsi – ritulys pataikė
Clintui Benedictui į gerklę.
Clintas Benedictas ir jo kaukė
Apsauginės
kaukės nugrimzdo užmarštin net 25 metams, kol 1954 m. NHL
vartininkams buvo pasiūlyta moderni naujovė – plastikinės
kaukės. Deja, kaukių kūrėjas pats nežaidė ledo ritulio, todėl
šis projektas žlugo. Veidas greitai suprakaituodavo, kaukė
aprasodavo ir vartininkas tiesiog „apakdavo“.
Perversmas
sportininkų apsauginių priemonių srityje įvyko 1959 m. kai buvo
pagaminta stiklo pluošto kaukė - šiuolaikinių kaukių pirmtakė.
Visa tai nutiko legendinio Monrealio „Canadiens“ vartininko
Jacques Plante dėka.
Šešiskart
Stenlio taurės laimėtojas su kauke žaisdavo treniruočių metu.
Viskas prasidėjo, kai ritulys pataikė sportininkui į veidą ir
sulaužė skruostikaulį. Vienas iš J. Plante gerbėjų pasisiūlė
pagaminti jam kaukę iš stiklo pluošto ir taip apsaugoti publikos
numylėtinį nuo traumų. Šiai naujovei aršiai priešinosi
konservatyvusis komandos treneris Josephas Hectoras Blake, jo manymu,
kaukė siaurino vartininko regos lauką ir trukdė susikaupti.
Sužeistas Jacques Plante dedasi kaukę
1959
m. lapkričio 1 d. vyko rungtynės tarp Niujorko „Rangers“ ir
Monrealio „Canadiens“. Priešininkų komandos puolėjas smūgiavo
labai stipriai, ritulys pataikė J. Plante į veidą ir sulaužė
nosį. Žaidimas buvo sustabdytas 45 minutėms, o sportininko veidą
„papuošė“ septynios siūlės. Po suteiktos pagalbos vartininkas
kategoriškai atsisakė grįžti į areną be kaukės. Sportininko
ultimatumas įsiutino trenerį, bet tais laikais komandos neturėjo
atsarginių vartininkų. J. Blake teko nusileisti, priešingu atveju
rungtynės būtų nutrauktos.
Šis
įvykis tapo precedentu ir nuo to karto J. Plante ledo arenoje visi
matė tik su kauke. Gerbėjai ir žiniasklaida labai aršiai
sureagavo į tokią naujovę, vyravo nuomonė, kad ledo ritulininkas
yra tiesiog bailys. Iš jo šaipėsi ne tik kitų komandų sirgaliai,
bet ir kai kurie Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjai.
Legendinis vartininkas Terry Savchukas
Vienas
iš aršiausių J. Plante kritikų buvo įžymusis ukrainiečių
kilmės vartininkas Terry Savchukas (Savčiukas). Per savo karjerą jis žaidė
tokiose komandose kaip Detroito „Red Wings“, Bostono „Bruins“,
Toronto „Maple Leafs“, Los Andželo „Kings“ ir Niujorko
„Rangers“. Fantastiškai greitas ir aukščiausio lygio
vartininkas yra įtrauktas į visų laikų geriausių NHL žaidėjų
šimtuką. Ir, žinoma, jis žaidė be kaukės. Karjeros pabaigoje T.
Savchuko veidas buvo taip išmargintas randų, kad išsigąsdavo ne
tik vaikai, bet ir suaugę.
Randais nusėtas Terry Savchuko veidas
Jis
buvo kategoriškas J. Plante atžvilgiu, bet po trejų metų
kapituliavo ir tapo antruoju NHL vartininku, kuris nuolat žaidė su
kauke.
Vartininkų
be kaukių era baigėsi tik 1974 m. Paskutinysis ledo ritulio
žaidėjas, kuris užsidėdavo kaukę tik treniruočių metu, bet
niekada – per rungtynes, buvo Pitsburgo „Penguins“ vartininkas
Andy Brownas. Šiuo klausimu jis buvo kategoriškas, o randus ir
mėlynes laikė profesine ypatybe, todėl gavo pravardę „Bebaimis“.
Andy Brownas - paskutinis be kaukės žaidęs NHL mohikanas
Iš
pradžių apsauginės kaukės buvo rudos arba baltos, vėliau jas
imta marginti klubų simbolika. Vieni sportininkai pažymėdavo
ritulio smūgio vietas, kiti – nupiešdavo kaukolę ar tigro
nasrus.
Ar
buvo pirmosios ledo ritulio vartininkų kaukės patikimos? Žinoma,
kad ne. 1970 m. Stenlio taurės finalinėse rungtynėse susitiko
Bostono „Bruins“ ir Sent Luiso „Blues“, kurios vartus saugojo
J. Plante. Ritulys pataikė jam į veidą ir sulaužė stiklo pluošto
kaukę. Išėjęs iš ligoninės ledo ritulininkas įkūrė nuosavą
apsauginių kaukių gamybos kompaniją Fibrosport ir didelį dėmesį
skyrė konstrukcijai tobulinti. Kaukes testuodavo – jas apšaudydavo
rituliais iš pneumatinės patrankos 200 km/h greičiu.
1978
m. Kanados Standartų asociacija paskelbė, kad apsauginė kaukė –
privalomas vartininko atributas. Jos dėka pasikeitė ir žaidimo
stilius – daug kurie sportininkai saugojo vartus priklaupę, nes
nebeliko būtinybės saugoti veidą.
Toronto „Maple
Leafs“ vartininkas Johnny Bower su plastikine kauke, 1954 m.
Įkandin
J. Plante atsirado ir kitų apsauginių kaukių gamybos meistrų –
dažniausiai tarp karjerą baigusių ledo ritulininkų. Nuolat kito
dizainas, skirtingos veido ir galvos zonos stiprintos papildomai.
Mūsų
laikais ledo ritulio vartininkai dėvi vadinamąsias kombinuotas
kaukes. Šis modelis sukurtas dar 1977 metais, o vienintelis
patobulinimas per 40 metų – inovatyvios medžiagos. Stiklo
plastiką pakeitė anglies pluoštas, antveidis, kaip ir anksčiau,
plieninis. Dėvint tokią kaukę rizika patirti sužeidimą tampa
minimali, bet ne mažiau svarbus psichologinis aspektas.
Kaukė
padeda žmogui jaustis saugiau ir drąsiau. Ji leidžia slėpti
emocijas, o pasibaigus žaidimui sportininkas suteikia garbę
žiūrovams pamatyti jo pavargusį, bet laimingą veidą.
Diana
Pachomovaitė,
publikuota 15min puslapyje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą