Per visą žmonijos istoriją gyvūnams
teko patirti daug sunkumų – juos medžiojo maistui ir pramogai,
pavertė žemės ūkio „mašinomis“, įkalino šachtose bei
cirkuose.
Žmonės sugebėjo išnaudoti natūralius gyvūnų
instinktus ir juos pavergti, todėl atsirado tokios sporto šakos
kaip arklių, šunų kinkinių, balandžių lenktynės. Su laiku buvo
žengta dar toliau – gyvūnai pradėjo dalyvauti kruvinajame
sporte.
Viena sporto šaka, kuri žaibiškai išpopuliarėjo
XIX a. pabaigoje ir vis dar nėra galutinai uždrausta – boksas
tarp žmogaus ir kengūros.
Yra versija, kad pirmoji kengūra-boksininkė gyveno
JAV, Filadelfijos zoologijos sode. Ji linksmindavo sodo lankytojus
boksuodamasi su savo prižiūrėtoju. Žmonės praminė ją Johnu L.
(garsaus to meto boksininko Johno L. Sullivano garbei).
Tačiau ši versija pakankamai neaiški –
straipsnis apie kengūrą publikuotas laikraštyje „Philippsburg
Herald“ 1891 m. balandžio mėn., bet nenurodoma, ar tai buvo vieši
pasirodymai ir kada šios bokso dvikovos pradėtos rengti.
Labiausiai tikėtina, kad šis sportas gimė
Australijoje – kengūrų tėvynėje. Pirmosios žinutės
laikraščiuose publikuotos 1891 m. kovo mėn. Vietos įžymybe tapo
kengūros patinas Jackas, kurį įsigijo ponas R.S.Mayne'as.
Pamatęs, kad kengūra protingesnė už kitus savo gentainius, vyras nutarė išlavinti jos instinktus iki tobulybės. Jau po trejų metų intensyvių bokso treniruočių Jackas pradėjo dalyvauti viešuose pasirodymuose, į kuriuos plūste plūsdavo žiūrovai.
Pamatęs, kad kengūra protingesnė už kitus savo gentainius, vyras nutarė išlavinti jos instinktus iki tobulybės. Jau po trejų metų intensyvių bokso treniruočių Jackas pradėjo dalyvauti viešuose pasirodymuose, į kuriuos plūste plūsdavo žiūrovai.
Po kovų serijos Melburne Jackas pasirodė
Sidnėjuje, Adelaidėje, Kvinslende, bet 1891 m. lapkričio pradžioje
po mačo Naujajame Pietų Velse netikėtai nugaišo. Savininkas
apkaltino rėmėjus nunuodijus kengūrą, bet veterinaro išvada tai
paneigė.
Greitai Jackui atsirado pamaina – Jackas II. Kengūra ir jos treneris profesorius Lindermanas užkariavo Australiją. Nugaišus Jackui II 1892 m. treneris iškeliavo į Angliją su trečiąja kengūra-boksininke Johnu L.
Greitai Jackui atsirado pamaina – Jackas II. Kengūra ir jos treneris profesorius Lindermanas užkariavo Australiją. Nugaišus Jackui II 1892 m. treneris iškeliavo į Angliją su trečiąja kengūra-boksininke Johnu L.
Ūkanotajame Albione Johnas L. sukėlė tikrą
furorą. Laikraščiai rašė, kad kengūra boksuojasi profesionaliau
ir smūgiuoja stipriau nei žmogus. Žymusis Johnas L. Sullivanas
atsisakė su ja kautis, o genialioji aktorė Sarah Bernhardt buvo
taip apstulbinta, kad net sumokėjo kengūrai 1000 svarų sterlingų
už pasirodymą.
Kai Didžiojoje Britanijoje ėmė slūgti
susidomėjimas naująja sporto šaka, Johnas L. perskrido Atlantą ir
pradėjo sėkmės kampaniją Jungtinėse valstijose.
Įvykiai vystėsi žaibiškai. Treniruotos kengūros
jau 1893 m. dalyvavo įvairių JAV cirkų pasirodymuose, kur
boksavosi su klounais. Dažnai kraujo ištroškusi publika
smagindavosi stebėdama profesionalių boksininkų ir kengūrų
dvikovas. Savininkams ir lažybų bendrovėms gyvūnai sukrovė
didelius turtus, verslas sukosi kaip pašėlęs.
Bet visi „geri“ dalykai kada nors baigiasi ir
netrukus kengūrų ėmė trūkti. Kruvinasis sportas turėjo didelį
pasisekimą ir sutraukdavo minias žmonių, bet kengūros juk
Europoje ir JAV negyvena. Zoologijos soduose dar prieš 20 metų buvo
galima gana pigiai įsigyti didžiąją pilkąją kengūrą, bet 1893
m. jų jau nepardavinėjo.
Verteivoms teko samdyti laivų kapitonus, kad tie nuplauktų į Australiją ir atgabentų tiek kengūrų, kiek sugebės pagauti. Bet ir tai nepasiteisino. Gyvūnai atsiėjo per daug brangiai, atsižvelgiant į trumpą karjerą bokso ringe ir labai dažnus mirties nuo traumų atvejus.
Verteivoms teko samdyti laivų kapitonus, kad tie nuplauktų į Australiją ir atgabentų tiek kengūrų, kiek sugebės pagauti. Bet ir tai nepasiteisino. Gyvūnai atsiėjo per daug brangiai, atsižvelgiant į trumpą karjerą bokso ringe ir labai dažnus mirties nuo traumų atvejus.
Kengūrų bumas ėmė slūgti, bet ne dėl to, kad
kam nors rūpėtų gyvūnų teisės. Tiesiog publikai pasidarė
nuobodu, netgi laikraščiai rašė, kad tokie pasirodymai visur
vienodi.
Besiboksuojanti kengūra greitai virto simboliu ir
animacinių filmų personažu. 1920 m. pasirodė filmas
„Kengūra-boksininkė“, o 1935 m. „Disney“ kompanijos
sukurtas personažas puikavosi šalia peliuko Mikio.
Kengūros su bokso pirštinėmis atvaizdas tapo Australijos nacionaliniu simboliu. Vėliava su kengūra-boksininke puikuojasi įvairiuose sporto renginiuose – kriketo, teniso, krepšinio ir futbolo varžybose, geros valios ir olimpinėse žaidynėse.
Kengūros su bokso pirštinėmis atvaizdas tapo Australijos nacionaliniu simboliu. Vėliava su kengūra-boksininke puikuojasi įvairiuose sporto renginiuose – kriketo, teniso, krepšinio ir futbolo varžybose, geros valios ir olimpinėse žaidynėse.
Vankuverio olimpiadoje netgi kilo skandalas, kai
Tarptautinis olimpinis komitetas pareikalavo Australijos rinktinės
pašalinti vėliavą iš olimpinio kaimelio. Jungtinėse Valstijose
prieš kengūrų išnaudojimą sporte ryžtingai kovoja PETA, bet
visuotinis boikotas dar nėra pasiektas.
Diana Pachomovaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą