Mada diktuoja savo sąlygas visose gyvenimo srityse,
ne išimtis ir sportas. Šį kartą siūlome skaitytojams susipažinti
su krepšinio „mados istorija“.
Kaip ir kasdienius ar proginius drabužius, taip ir sportinę
aprangą įtakoja mados tendencijos. Skirtingų dešimtmečių
krepšininkų apranga kito kartu su visuomene. Prieš šimtą metų
vaikinai mėtydavo kamuolį į krepšį apsivilkę kasdieninius
plačius marškinėlius ir apsiavę medžiaginius kedus plonais
guminiais padais. Vystantis sporto šakai, keitėsi ir apranga –
žaidėjai pasirodydavo aikštelėje dėvėdami prigludusius
marškinėlius ir pasipuošę įvairiais aksesuarais. Visgi mada eina
ratu, tad neilgai trukus krepšininkų apranga vėl tapo laisvesnė –
mūsų dienomis ji patogi ir funkcionali.
Kažkada krepšininkai atrodė taip...
Krepšiniui tampant profesionaliu ir populiariu sportu, XX a.
trečiajame dešimtmetyje susiformavo žaidėjų aprangos stilius –
vidutinio ilgio šortai, berankoviai prigludę marškinėliai ir
patogūs, lygiapadžiai bateliai. Pagaliau uniformos ne tik
reprezentavo komandas, bet ir atspindėjo jų dvasią. Vyriški
krepšinio marškinėliai buvo berankoviai, moteriški – trumpomis
rankovėmis. Kojinės virš kelio ir atlenktu krašteliu.
Atsižvelgiant į trapesnę moterų prigimtį, joms rekomenduota
žaisti su antkeliais. Aprangą siūdavo iš džersio - tampraus,
orui laidaus vilnonio audinio.
Jaunųjų
krikščionių asociacijos krepšinio komanda. Vičita, JAV, 1895 m.
Per pirmuosius XX a. tris dešimtmečius vilna ir medvilnė buvo
pagrindiniai pluoštai. Sportinę aprangą siūdavo iš vilnos, nes
šis audinys „kvėpavo“. Vilna turėjo ir trūkumų - dažnai
skalbiant uniforma susitraukdavo ir galima tik įsivaizduoti, kaip
nemalonu ant kūno jausti nuo prakaito sudrėkusius vilnonius
marškinėlius. Tiesa, žaidimas trukdavo trumpiau ir jo tempas
nebuvo toks greitas. Kai ketvirtajame dešimtmetyje atsirado
poliesteris ir nailonas, jau per artimiausius dešimt metų imta
siūti sportinę aprangą iš sintetinių audinių. Ją buvo
paprasčiau skalbti ir apskritai lengviau dėvėti. Taip prasidėjo
nauja krepšinio aprangos era.
1911
m. krepšininkai
Mados tendencijos nuolat kito. Trumpi šortai karaliavo krepšinio
aikštelėse nuo 1935 iki 1980 m. Taip nutiko JAV moterų krepšinio
komandos All American Redheads dėka. Šeštajame ir septintajame XX
a. dešimtmečiuose krepšininkų aprangą sudarė prigludę
marškinėliai ir šortai iki kelių, dar vėliau jie susiaurėjo, o
marškinėliai tapo aptempti.
Chuckas
Tayloras ir Converse All Stars, 1921 m.
Nuo aštunto dešimtmečio krepšininkams jau neužteko tik
aprangos. Tapo madingi sportiniai aksesuarai: galvos raiščiai ir
ilgos kojinės „šildyklės“. Ar šios aprangos detalės tikrai
buvo reikalingos? Nebent norint išsiskirti iš kitų. Vyravo
nuomonė, kad šie sportinės uniformos elementai padeda gerinti
termoreguliaciją, bet kodėl šiandieniniai krepšininkai nevilki
kojinių iki kelių su mėlyna arba raudona juostele prie kraštelio?
Galvos raištis neva sugerdavo varvantį prakaitą, bet mūsų
laikais sportininkai ir jo nenešioja. Gal nebijo, kad prakaitas
išgrauš akis.
„Los
Angeles Lakers“, 1950 m.
Mados tendencijos reguliavo ir spalvų paletę. Devintas
dešimtmetis buvo ganėtinai konservatyvus, bet kai kuriais atvejais
labai pašėlęs. Apranga iš tamsios virto šviesia, žaidėjai
pelnydavo taškus demonstruodami įspūdingas šukuosenas ir vešlias
barzdas. Visgi uniformos siluetas smarkiai nepakito – prigludę
marškinėliai ir trumpi šortai. Šį standartą įtvirtino NBA
superžvaigždė Larry Birdas.
Danny
Ainge, Magicas Johnsonas ir Larry Birdas, 1985 m.
Perversmas įvyko, kai arenoje pasirodė Michaelas Jordanas. 1984
m. jis savotiškai reformavo krepšinio aprangos stilių išreiškęs
pageidavimą, kad jo komanda dėvėtų ilgesnius šortus. Priežastis
paprasta – nuleidus šortus ant klubų, iš jų išslysdavo
marškinėliai. Neilgai trukus „Chicago Bulls“ aprangą ėmė
kopijuoti kiti šalies krepšinio klubai ir senoji apranga tapo
istorija.
Paskutiniaisiais metais aprangos siluetas tapo platesnis. Tai
leidžia sportininkui aukščiau pašokti ir greičiau bėgioti po
aikštelę.
Wiltas
Chamberlainas – pirmasis NBA stileiva išpopuliarinęs galvos
raištį
Žymiai daugiau pokyčių ir technologinių patobulinimų teko
krepšinio bateliams. Klasikinės eros krepšininkai avėjo
legendinius Converse All Stars, kurių modelis sukurtas dar XX a.
pradžioje ir tik septintojo dešimtmečio pabaigoje arenoje pasirodė
Nike ir Adidas modeliai.
1917 m. Marquis Converse kompanija pagamino pirmąją sportinių
batelių partiją skirtą krepšiniui. Modelis vadinosi Converse All
Stars, o jau po metų NBA žvaigždė Chuckas Tayloras gavo pirmąją
reklaminę porą kedų. 1921 m. jis ėmė intensyviai bendradarbiauti
su kompanija ir skatinti avalynės pardavimus. Converse All Star
modelis pelnė fantastišką rekordą - per visą savo gyvavimo laiką
parduota virš 750 milijonų porų kedų.
Ilgų
kojinių era
1951 m. Japonijos koncernas Onitsuka Tiger pasiūlo rinkai naujovę
– krepšinio batelius OK Basketball, kurių padas buvo su
siurbtukais lyg aštuonkojo čiuptuvai. Ši naujovė užtikrino gerą
sukibimą su aikštelės danga ir mažino sportinių traumų
tikimybę. Modelis neišpopuliarėjo, priešingai negu 1969 m.
kompanijos Adidas išleisti kedai Superstar. Jie turėjo papildomą
guminę pirštų apsaugą ir jau per pirmus dvejus metus šiuos
batelius avėjo trys ketvirtadaliai NBA žaidėjų, tarp jų ir
legendinis Kareemas Abdul-Jabbaras.
Pete
Maravich – jo kojinės visada buvo nusmukusios
1972 m. ant NBA parketo debiutavo du Nike kūriniai – odiniai
žemaauliai Bruin ir aukštaauliai Blazer. Reklamos kampanijoje
dalyvavo pagrindiniai lygos krepšininkai: Darrellas Griffithas ir
George Gervinas.
Miltono
universiteto krepšininkės. Šiaurės Dakota, JAV, 1909 m.
1982 m. sukurtas modelis Air Force One buvo dar viena Nike
naujovė. Šie krepšinio bateliai turėjo vadinamąsias „oro
pagalves“, t.y. pade įmontuotas suspausto oro kapsules, kurios
gerino amortizavimą.
Converse
All Star, 1917 m.
1985 m. NBA prasidėjo Michaelo Jordano era. Jis ne tik reformavo
aprangą, su šiuo krepšininku siejama ir pirmoji vardinė sportinė
avalynė. Kompanija Nike išleido kedus Air Jordan I, kuris tapo
vienu iš geriausiai parduodamų visų laikų modelių.
Adidas
Superstar, 1969 m.
Konkurencija tarp sportinės avalynės gamintojų skatino
technologinį progresą. 1989 m. Reebok inžinieriai panaudojo
medicininių pneumatinių įtvarų principą ir rinkoje pasirodė
„individuali“ aportinė avalynė. Skirtingose bato vietose buvo
įtaisytos kameros, kurios prisipildydavo oro paspaudus specialų
mygtuką ant bato liežuvio. Batelis apglusdavo sportininko pėdą ir
užtikrino maksimalų komfortą sportuojant.
Po 2000 metų gamybos technologijos taip pažengė į priekį, kad
šiuolaikiniai krepšinio bateliai pagal konstrukcijos sudėtingumą
ir įvairius „papildinius“ beveik prilygsta Formulės 1 bolidams.
Vienas iš paskutiniųjų modelių – Adizero Crazy Light, kurį
kompanija Adidas kūrė net dvejus metus. Šie kedai sveria vos 278
gramus, o jų gamybai naudotos tik super lengvos ir lanksčios
medžiagos, palengvinti net raišteliai.
Pirmoji
vardinė avalynė – Nike Air Jordan I
Gamintojai nuolat ieško naujų idėjų, kaip patobulinti sportinę
aprangą ir avalynę. Jei sportininkas jausis patogiai, jo
rezultatyvumas tik didės. O kur nuves šiandieninės mados
tendencijos ar kitas „ateities“ Michaelas Jordanas, telieka tik
spėlioti.
Diana Pachomovaitė,
publikuota 15min svetainėje
Wow kokie grazus krepsinio batai. Kaip noreciau tokiu!
AtsakytiPanaikintiCiri ciri ayam bangkok cacingan
AtsakytiPanaikintiSabung Ayam Online
AtsakytiPanaikinti