Tarp visų
XX a. olimpinių žaidynių ypač išsiskiria 1936-ųjų Berlyno
Olimpiada. Ji dažnokai prisimenama todėl, kad organizuota Adolfo
Hitlerio nacistinėje Vokietijoje ir buvo paskutinė Olimpiada prieš
didžiausias skerdynes žmonijos istorijoje - Antrąjį pasaulinį
karą. Su šiuo sporto renginiu Trečiojo reicho sostinėje susiję
daug mitų bei legendų, o kai kurios tuomet užgimusios tradicijos
puikiai pažįstamos ir mūsų dienų sporto gerbėjams.
Olimpinės ugnies estafetė pirmą kartą įgyvendinta 1936-ųjų Berlyno olimpiadoje
Teisė
surengti pasaulinio masto sporto renginį 1936 - aisiais Berlynui
suteikta kaip savotiška kompensacija už prarastą galimybę
surengti žaidynes dėl įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo. Tokį
sprendimą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) priėmė 1931 m.
pavasarį, kai Vokietija dar buvo sąlyginiai demokratiška, o naciai
dar tik siekė valdžios.
Olimpinis Berlynas
Po dviejų
metų prie šalies vairo stojęs A. Hitleris nesirengė atsisakyti
puikios progos išreklamuoti savo režimą pasaulio bendruomenės
akivaizdoje. Tiesa, kai kurių šalių sporto federacijos,
baksnodamos į fiurerio antisemitizmą ir karingą retoriką, kėlė
protesto bangas bei ragino perkelti žaidynės į kitą valstybę.
Tačiau nacionalsocialistai sugebėjo įtikinti Olimpinį komitetą,
kad po didžiulio ekonominio nuosmukio atsigaunančią Vokietiją
piktavaliai šmeižia visiškai be reikalo. Esą tai bus pati
puikiausia ir geriausiai organizuota sporto šventė, kokią tik
galima įsivaizduoti!
Pagrindinis žiūrovas
Žaidynių
rengimui naciai negailėjo nei jėgų, nei pinigų. Per du metus
Berlyne išdygo naujutelaitis Olimpinis stadionas, ištisi sportiniai
kompleksai. Vokiečiams būdingas organizuotumas bei kruopštumas
buvo sustiprintas dešimtimis tūkstančių paklusnių, režimo
mobilizuotų darbo rankų. Atvykę TOK stebėtojai viens per kitą
gyrė pasiruošimą ir nuveiktus darbus.
Tačiau buvo
ir kita, neafišuojama medalio pusė. Siekiant sudaryti kuo geresnį
įspūdį Berlyne buvo nukabinti visi antisemitinių plakatai, o
laikraščių redaktoriai bei partiniai funkcionieriai primygtinai
raginti susilaikyti nuo bet kokių atviresnių, svetimšalius
galinčių šokiruoti pareiškimų. Olimpinių žaidynių metu
Vokietija turėjo atrodyti pačia taikiausia valstybė pasaulyje. Ir
tai propagandai iš esmės pavyko.
Elitinio
"Leibstandarte SS Adolf Hitler" esesininkai ilsisi prie Olimpinio
stadiono. Jų funkcijos žaidynių metu - garbės sargyba bei tvarkos
palaikymas.
Buvo
pamiršta netgi tai, kad likus vos keliams mėnesiams iki Olimpiados
Vokietijos sportininkams - žydams galutinai uždraustas dalyvavimas
pirmenybėse bei šalies atstovavimas tarptautiniu mastu. Aukštų
svečių netrikdė ir visur šmėžuojančios kariškos partinių
smogikų uniformos, o taip pat neseniai įvykęs Reino zonos
remilitarizavimas aiškiai pažeidžiant Versalio taikos sutartį.
Rugpjūčio
1 d. apie Olimpinių žaidynių atidarymą sportininkams iš
keturiasdešimt septynių šalių paskelbė pats fiureris. Į dangų
paleista daugybė baltų taikos balandžių.
Kamera "Olympia - Kanone". Žaidynėse naudotos geriausios tų laikų technologijos.
Trečiajame
Reiche surengta olimpiada išgarsėjo bent dviem naujovėmis. Pirmoji
jų - tiesioginė atidarymo transliacija per televiziją, antroji -
Graikijoje uždegtos olimpinės liepsnos nešimo estafetė. Pastarąją
idėja pasiūlęs vokiečių sporto istorikas ir publicistas Carlas
Diemas, kurio santykiai su nacių režimu buvo tai draugiški, tai
gana įtempti. Vienok kartais teigiama, kad estafetės idėją šovė
į galvą ne Diemui, o vienam iš jo buvusių patarėjų, žydų
kilmės archeologui Alfredui Schiffui. Tačiau, šiaip ar taip,
pirmoji olimpinio deglo nešimo estafetė surengta būtent
nacistinėje Vokietijoje.
Beje, vienas
olimpinių žaidynių atidarymo epizodas šiandien prisimenamas gana
nenoriai. Ogi tas, kad kai kurių šalių sportininkai, įskaitant
prancūzus, saliutavo tribūnoje stovinčiam A. Hitleriui pakeldami
dešinę ranką.
Žaidynių akimirkos
Pačios
olimpinės žaidynės praėjo gana sklandžiai. Per keturiolika dienų
išdalinti 129 medalių komplektai devyniolikoje sporto rungčių.
Dideliam šeimininkų džiaugsmui absoliučioje medalių įskaitoje
triumfavo vokiečiai (89 medaliai), antrąją vietą užėmė JAV
(56), trečią - Vengrija (16). Lietuva Berlyno žaidynėse
nedalyvavo, nors mūsų krepšinio rinktinė tuomet buvo viena
galingiausių pasaulyje ir neabejotina galėjo pretenduoti į
pirmąsias vietas. Olimpinėse krepšinio pirmenybėse triumfavo
amerikiečiai, futbolo – italai, rankinio – vokiečiai, imtynių
rungtyse du aukso medalius iškovojo estų galiūnas Kristjanas
Palusalu.
A. Hitleris ir įkyri gerbėja
Geriausiu
Berlyno olimpiados sportininku pripažintas keturių aukso
apdovanojimų nusipelnęs juodaodis lengvaatletis iš JAV Jesse
Owensas, kuris neretai vadinamas žmogumi, įsiutinusiu patį A.
Hitlerį. Būtent dėl to 1936 - ųjų olimpiada kartais juokais
vadinama „Hitlerio - Owenso žaidynėmis“, nors, ko gero, nei
vienas, nei kitas nesitikėjo pateksiantys į dar ilgai aptarinėjamą
istoriją.
Netrukus po
olimpinių žaidynių pasaulio žiniasklaidoje pradėjo sklisti
pasakojimai, kad juodaodžio sportininko pergalės prieš
„grynakraujus arijus“ taip supykdė fiurerį, kad tas atsisakė
pasveikinti Owensą ir niršdamas paliko stadioną. Šis mitas
pasirodė toks gajūs, kad ėmė keliauti iš laikraščio į
laikraštį. Tačiau tikroji tiesa kiek kitokia.
Jesse Owenso triumfas
Fiureris
paliko tribūną dar prieš amerikiečio triumfą, o kai kuriuos
čempionus asmeniškai, gana trumpai sveikino tik pirmą žaidynių
dieną. Pats J. Owensas vėliau teigė, kad Hitleris jam iš toli
pamojavęs ranka ir per adjutantus perdavęs įrėmintą nuotrauką
su savo autografu. Beje, tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas
grįžusį namo nugalėtoją išvis ignoravo.
1936 - ųjų
Berlyno vasaros žaidynės, kaip tai jau įprasta, pasibaigė
santarvės ir amžinos taikos visiems dalyviams palinkėjimais.
Netrukus po olimpiados vokiečių bombonešiai skris į Ispaniją
troškinti generolo Francisko Franko priešų. Iki atviros Trečiojo
reicho ekspansijos Europoje liko ne tiek jau daug laiko...
Diana
Pachomovaitė
publikuota 15min puslapyje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą