Liepos mėnesio pabaigoje geriausi Lietuvos plaukikai gins šalies garbę
pasaulio vandens sporto čempionate Budapešte. Rinktinės sudėtis jau žinoma, bet
ar tie sportininkai iškovos prizines vietas, nežinia. Juk neretai suklumpa ir
patys talentingiausi.
Plaukimo istorijoje būta daug neįtikėtinų pasiekimų, kuriuos derėtų
prisiminti kiekvienam vandens sporto mėgėjui. Štai trumpas įdomybių sąrašas:
1810 m.
lordas Byronas perplaukė Dardanelų sąsiaurį
Lordas G. G.
Byronas
Graikiškas mitas pasakoja, kad Leandras kiekvieną naktį nuplaukdavo beveik
po penkis kilometrus Dardanelų sąsiauriu, kad susitiktų su mylimąja Hera. Vieną
naktį sėkmė nuo didvyrio nusisuko ir ledinė srovė jį pasiglemžė.
Žymusis XIX a. poetas G. G. Byronas buvo patyręs plaukikas ir pagarsėjęs
plevėsa. 1810 m. gegužės 3 d. jis ir Karališkojo jūrų laivyno leitenantas
Williamas Ekenheadas įšoko į Dardanelus Sesto mieste, Turkijoje ir nuplaukė iš
Azijos į Europą. Abu porininkai išlipo į krantą po keturių valandų išsekę ir
sušalę. Jie tapo pirmaisiais istorijoje plaukikais, kurie įveikė ribą,
skiriančią du žemynus.
Mėgėjas iš
Havajų sutriuškino pasaulio rekordą
Duke Kahanamoku
JAV žiniasklaidoje
1911 m. havajietis Duke Kahanamoku pasiekė naują pasaulio rekordą nuplaukęs
100 metrų laisvuoju stiliumi per 55,4 sekundės, bet JAV Mėgėjų atletikos
asociacija (AAU) atsisakė pripažinti šį laiką. Atrodė tiesiog neįtikėtina, kad
pradedantysis dvidešimtmetis iš tolimos Ramiojo vandenyno salos pagerino
tuometinį pasaulio rekordą net 4,6 sekundės!
Bet D. Kahanamoku greitai įrodė, kad jis vertas būti čempionu. 1912 m.
Stokholme ir 1920 m. Antverpene havajiečio krūtinę papuošė olimpiniai aukso
medaliai. Plaukimo karaliaus sostą D. Kahanamoku užleido tik 1924 m., kai auksą
paveržė JAV plaukikas Johnny Weissmulleris, vėliau tapęs aktoriumi ir
išgarsėjęs Tarzano vaidmeniu ketvirto ir penkto dešimtmečio kino filmuose.
Havajietis nelabai nusiminė – jis buvo ne tik garsus plaukikas, bet ir
banglenčių sporto meistras. D. Kahanamoku įdėjo daug pastangų populiarindamas
čiuožimą bangomis už Havajų ribų, todėl pelnytai vadinamas šio sporto „tėvu“.
Pirmoji
moteris, kuri įveikė Lamanšą
Gertrude Ederle –
pirmoji Lamanšo nugalėtoja
JAV emigrantų iš Vokietijos duktė Gertrude Ederle jau būdama dvidešimties
galėjo pasigirti solidžiais pasiekimais. 1924 m. Paryžiuje ji tapo olimpine
čempione ir pasiekė naują pasaulio rekordą plaukimo estafetėje 4x100 metrų
laisvuoju stiliumi. Auksą papildė bronza – du medaliai iškovoti individualiose
plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyse.
Po sėkmingo pasirodymo olimpiadoje Gertrude nustatė sau naują tikslą –
tapti šeštuoju žmogumi ir pirmąja moterimi pasaulyje, perplaukusia Lamanšo
sąsiaurį. Palaikančių sportininkę nebuvo daug – ankstesnės moterų plaukikių
nesėkmės ir pačios Gertrude nepavykęs bandymas 1925 m. leido skeptikams
spekuliuoti teiginiu, kad moteriškas organizmas nepajėgus susidoroti su tokiais
krūviais. Visgi 1926 m. rugpjūčio 6 d. G. Ederle įveikė klastingąjį Lamanšą per
14 valandų ir 39 minutes. Šis rekordas buvo pagerintas tik 1950 m.
Greitoji
australė, kuriai nesukliudė net avarija
Karštakošė
australė Dawna Fraser
Labai daug garsių plaukikų kilę iš Australijos, bet visų laikų geriausia
kengūrų šalies sportininke galima vadinti Dawną Fraser. Nepaisant nuolatinių
kliūčių, kilusių dėl Australijos plaukimo asociacijos valdininkų daromų
pažeidimų, Dawna lengvai iškovojo olimpinius aukso medalius 100 metrų plaukimo
rungtyje laisvuoju stiliumi 1956 m. Melburne ir 1960 m. Romoje.
1964 m. pavasarį plaukikė buvo sunkiai sužeista automobilio avarijoje, bet
stebuklingu būdu atsigavo ir tą pačią vasarą Tokijaus olimpiadoje vėl pelnė
auksą. D. Fraser tapo pirmąja plaukike, laimėjusia tą pačią rungtį trijose
olimpiadose iš eilės. Per visą olimpinių žaidynių istoriją tokių sportininkų tebuvo
trys – australė D. Frazer, vengrė K. Egerszegi ir amerikietis M. Phelpsas.
Dėl drausmės pažeidimų ir kaltinimų olimpinės vėliavos vagyste (tiesa, jie
taip ir nebuvo pareikšti) Australijos plaukimo asociacija diskvalifikavo D.
Frazer dešimčiai metų ir atėmė iš jos realią galimybę tapti olimpine čempione
ketvirtą kartą iš eilės.
Egiptietis
Mičigano ežere
Abouheifas -
„Nilo krokodilas“
Abdellatiefas Abouheifas buvo Egipto ilgų nuotolių plaukikas ir
rekordininkas. Jis laikomas vienu iš geriausių visų laikų sportininkų. 177 cm
ūgis ir 100 kg svoris visiškai neatitiko stereotipo, kad plaukikas turi būti
aukštas ir lieknas. Tačiau „Nilo krokodilas“, kaip jį vadino varžovai, atrodė
turįs neišsenkančias fizines galimybes. Net ir po daugybės valandų plaukimo
Abouheifas kažkokiu stebuklingu būdu spurtuodavo prieš finišą, tuo tarpu jo
konkurentai tik dėkodavo dievui, kad liko gyvi.
Egiptiečio karjera spalvinga, o pasiekimai gniaužia kvapą. Jis laimėjo 1963
m. plaukimą per Mičigano ežerą – tai buvo pats ilgiausias nuotolis pasaulyje,
kokį kada nors teko įveikti profesionaliems plaukikams. Abouheifas nuplaukė 135
km šiltame ir banguotame ežero vandenyje per 36 valandas. Monrealyje surengtoje
plaukimo estafetėje jis ir italas Julio Travello lenktyniavo su tituluotais
plaukimo čempionais. Deja, po antros plaukimo valandos J. Travello pasidarė
bloga, jis pateko į ligoninę, todėl egiptiečiui teko plaukti vienam dar 30
valandų. Ši estafetė daugiau niekada nebuvo surengta, o Abouheifui Tarptautinė
plaukimo federacija suteikė visų laikų geriausio ilgų nuotolių plaukiko vardą.
Septyni rekordai
vienoje olimpiadoje
Ūsuotasis čempionas – Markas Spitzas
Kai amerikietis Markas Spitzas dalyvavo 1968 m. Meksiko olimpinėse
žaidynėse, jis jau buvo gerai žinomas atletas. Septyniolikamečiui plaukimo
talentui priklausė 10 pasaulio rekordų. Jis viešai paskelbė, kad iškovos šešis
aukso medalius, tačiau be reikalo gyrėsi, nes plaukikui pavyko laimėti tik du –
abu estafetėse. Ši nesėkmė pastūmėjo amerikietį dar intensyviau treniruotis ir
1972 m. Miuncheno olimpiadoje jis reabilitavo savo vardą, laimėjęs aukso
medalius visose plaukimo rungtyse ir pasiekęs septynis pasaulio rekordus.
Plaukimas iš
JAV į SSRS
Lynne Cox lediniame vandenyje
Ilgų nuotolių plaukikė iš Jungtinių valstijų Lynne Cox tapo pirmąja
moterimi perplaukusia Kuko sąsiaurį, kuriame vandens temperatūra tesiekia 10
laipsnių Celsijaus. Taip pat ji yra pirmasis žmogus pasaulyje įveikęs Magelano
sąsiaurį Čilėje ir apiplaukęs Gerosios vilties kyšulį Afrikoje.
Bene labiausiai amerikietę išgarsino plaukimas taikos vardan per Beringo
sąsiaurį – sieną, skiriančią JAV ir SSRS. 1987 m. vykstant šaltajam karui,
sportininkė išplaukė iš Aliaskos Kruzenšterno salos į SSRS Ratmanovo salą. 3,7
km atstumas ilgų nuotolių plaukikei buvo nedidelis, tačiau padėtį komplikavo
šaltas vanduo – jo temperatūra siekė vos 6 laipsnius Celsijaus. Sportininkės
planai sukėlė sumaištį tiek JAV, tiek ir Sovietų sąjungos karo vadų tarpe.
Artėjant prie Ratmanovo salos, atletę stebėjo abiejų valstybių kariniai
laivai ir naikintuvai. Michailas Gorbačiovas asmeniškai davė leidimą L. Cox
plaukti, todėl viskas praėjo sklandžiai. Išlipusią į krantą atletę pasveikino
sovietų aukšto rango pareigūnai, KGB agentai, o vaišių stalai lūžo nuo
užkandžių ir samovarų.
Gertrude Ederle plaukimas per Lamanšą
Lynne Cox pasakojimas
Markas Spitzas 1972 m. olimpiadoje
Diana Pachomovaitė
publikuota 15min portale
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą