Kriketas, kurį dievina anglų džentelmenai, yra antra populiariausia
komandinio sporto šaka pasaulyje. Kas gi tai per žaidimas? Amerikiečiai dažnai
juokauja, vadindami kriketą „beisbolu, prisigėrus raminamųjų“, bet iš tiesų
kriketas – vienas iš sudėtingiausių žaidimų, atsižvelgiant į taisykles,
ritualus ir žodyną.
Kaip ir daugelio senovinių sporto šakų, taip ir kriketo atsiradimą gaubia
paslaptis. Karaliaus Edvardo I metraščiuose 1300 m. dažnai minimas Kento
grafystės gyventojų mėgstamas žaidimas, panašus į kriketą. Manoma, kad šio
sporto tėvynė – pietryčių Anglija, kurioje klestėjo avininkystė. Gyvuliams
nuėdus žolę, ganyklos virsdavo žaidimų laukais, kuriuose piemenys ridendavo
kamuolius, padarytus iš skudurų ar vilnos.
Džentelmenai žaidžia kriketą, XVIII a.
Gamtoje nedaug natūralių taikinių, todėl kamuoliais taikydavo į avių
aptvaro vartus, užremtus piemens lazda. Iš čia kilo ir žaidimo pavadinimas – saksų
kalboje „cryce“ reiškia „lazda“. Daugiausiai kriketą žaisdavo jauni valstiečiai,
bet žemyninėje Europoje jis išplito greičiau negu savo tėvynėje. Anglijoje
visuotinė kriketo karštinė prasidėjo tik XVII amžiuje.
Žaidimo akimirka, 1932 m.
Populiariojo sporto „lopšys“ – Hampšyro grafystė, kur XVIII a. septinto
dešimtmečio pradžioje Hambldono kaimelyje įkurtas pirmasis šalies kriketo klubas.
Grafystės komanda buvo pati stipriausia šalyje net 22 metus. Niekas nesugebėjo
taip stipriai atmušti ir taip staigiai išmesti kamuoliuko kaip Hampšyro žaidėjai.
Vėliau angliškojo kriketo centras persikėlė į Londoną, kur Thomas Lordas
Dorseto skvere įrengė pirmąją kriketo aikštę.
1787 m. Londone įsikūrė ir vis dar egzistuoja MCC – Marilebono kriketo
klubas. Jo žaidėjai greitai nurungė Hampšyro kriketininkus ir tapo stipriausiais
šalyje. 1788 m. MCC išleido pataisytą kriketo taisyklių versiją, vėliau pasaulį
išvydo dar septyni taisyklių sąvadai. Vienintelis dalykas yra nepajudinamas –
keisti žaidimo taisykles gali tik Marilebono kriketo klubas.
Pakistano ir Australijos kriketininkų konfliktas, 1981 m.
Praeito šimtmečio pradžioje džentelmenų sportas buvo įtrauktas į olimpinių
žaidynių programą, bet greitai buvo išbrauktas, kadangi nebuvo kam varžytis.
Kriketas plito pasaulyje kartu su Britų imperijos augančia galia. Nenuostabu,
kad daugelis pasaulio čempionatų dalyvių skirtingais laikotarpiais buvo imperijos,
virš kurios teritorijų „niekada nenusileidžia saulė“, kolonijomis.
Arbatos pertraukėlė, 1938 m.
Kriketas yra populiariausias Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje,
Pakistane, Bangladeše, Šri Lankoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Namibijoje,
Zimbabvėje, Kenijoje, Kanadoje ir Vakarų Indijoje.
Kriketo mačas gali trukti kelias dienas ir dažnai atrodo, kad aikštėje
nieko nevyksta, o žaidėjai tiesiog tingiai stovi ir žvalgosi aplink. Todėl
sirgaliai labai rimtai pasiruošia žygiui į stadioną – jie pasiima pintines su
maistu ir gėrimais. Anglijoje būti kriketo sirgaliumi – prestižas, turtingos
kompanijos stadionuose dažnai įsigyja nuosavas ložes.
Vest Indijos sportininkas Brianas Lara bučiuoja pitchą po pasiekto rekordo – 400
„perbėgimų“ per vieną mačą
„perbėgimų“ per vieną mačą
Kriketą žaidžia dvi komandos po 11 žmonių, kiekvienoje yra paduodantys ir
priimantys kamuolį žaidėjai. Tikslas – pataikyti kamuoliuku į priešininko
vartelius (wicket). Mačą laimi komanda, kuri pelno daugiau taškų atmušdama.
Andrew Flintoffas (Anglija) guodžia Brettą Lee (Australija) po pralaimėjimo
Komanda iškrenta iš žaidimo, kai nebeturi nei vieno žaidėjo, galinčio
atmušti kamuoliuką (batsman). Po to, kai paduodanti komanda išmuša visus
varžovės betsmenus, komandos keičiasi pozicijomis. Taigi, kriketo žaidimo
tikslas – surinkti daugiau taškų negu priešininkas. Taškai pelnomi už vadinamus
„perbėgimus“ (runs).
Įsiaudrinę indų sirgaliai Londone po Indijos iškovotos pasaulio taurės, 1983 m.
„Perbėgimų“ skaičius tiesiogiai priklauso nuo to, kaip toli nuskriejo betsmeno
atmuštas kamuoliukas. Kuo ilgesnė trajektorija, tuo daugiau laiko paduodančios
komandos žaidėjams reikės jį sugrąžinti į aikštės vidurį. Tuo metu betsmenas,
bėgdamas nuo vienų vartelių prie kitų, renka „perbėgimus“. Jei kamuolys nulėkė
netoli, kaip taisyklė, žaidėjas spėja pelnyti tik vieną „perbėgimą“. Jei
kamuolys išlėkė už aikštės ribų, įmanoma surinkti visus šešis „perbėgimus“.
Bičių spiečiaus antpuolis sustabdė žaidimą tarp PAR ir Šri Lankos, 2017 m.
Maksimalų taškų skaičių galima pelnyti, jei kamuoliukas išlekia į užribį
nei karto nepalietęs žemės. Nors mačas trunka 2-5 dienas, jis gali baigtis
lygiosiomis. Per penkiadienius mačus, kuriuose dalyvauja tik įvairių šalių
rinktinės, kiekvienai komandai suteikiamos dvi galimybės paduoti ir atmušti
(two innings – du metimų į vartelius turai). Anglijos čempionate, kur varžosi
grafysčių rinktinės, mačai trunka keturias dienas.
Australijos moterų kriketo komanda – pirmųjų pasaulio žaidynių dalyvė, 1976 m.
Kriketas žaidžiamas dideliame ovalo formos lauke, bet patys svarbiausi
įvykiai verda jo centre. Stačiakampio formos 20 metrų ilgio ir 3 metrų pločio
zonoje pažymėta padavimo linija (pitch), o abiejuose galuose pastatyti 71 cm
aukščio ir 22 cm pločio varteliai (wickets).
Betsmeno užduotis – apginti vartelius nuo metiko. Visi 11 paduodančios
komandos žaidėjų yra aikštėje. Priimančiąją komandą atstovauja tik du betsmenai,
iš kurių vienas žaidžia, o antrasis – atsarginis.
Lazda išsslydo iš Naujosios Zelandijos betsmeno rankų, 2015 m.
Metikas (bowler) išmeta kamuolį taikydamas į vartelius (būtinai iš viršaus
žemyn, tiesia ranka iš peties), gaudantis kamuoliuką (wicketkeeper) užima vietą
už betsmeno, o likusių devynių žaidėjų išsidėstymo aikštėje schemą parenka
komandos kapitonas.
Kriketo kamuoliukas gaminamas iš kamštinės medienos ir apsiuvamas raudona
oda. Siūlė, kuria susiuvamos odinės dalys, yra iškili ir turi didelę reikšmę
kamuoliuko padavimo technikai. Metikas stengiasi paduoti kamuolį taip, kad tas
atsitrenktų į žemę siūle, dėl ko pasikeis jo trajektorija ir betsmenui bus
sunkiau atmušti. Mačas prasideda tada, kai komandų kapitonai išmeta monetą ir
nusprendžia, kuri komanda padavinės, o kuri atmušinės pirmoji.
Australijos betsmeno Philipo Hugheso trauma (smūgis kamuoliuku), po kurios atletas
neišgyveno, 2014 m.
neišgyveno, 2014 m.
Be to, kapitonas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į oro sąlygas, aikštės
būklę ir komandos fizinę formą. Po šešių padavimų serijos (over), betsmenas
pereina į priešingą zonos galą ir gina kitus vartelius. Taip trunka visą mačą.
Jei kapitono nuomone, jo komanda surinko pakankamą skaičių „perbėgimų“, jis
turi teisę sustabdyti metimų į vartelius turą, t.y. pasikeisti su priešininko
komanda vietomis. Tokiu atveju sakoma, kad komanda padarė „pareiškimą“
(declaration). Komandoms pasikeitus pozicijomis, ta, kuri atmušinėjo, jau
tiksliai žino, kiek „perbėgimų“ jai teks pelnyti, kad laimėtų.
Malcolmas Marshallas (Vest Indija) smūgiuoja viena ranka, nes kitos lūžęs nykštys, 1984 m.
Diana Pachomovaitė
publikuota 15min portale
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą