Kroketas –
tai azartiškas sportas, kuris ugdo taktinius gebėjimus ir tobulina taiklumą. Veikiausiai
jis buvo sugalvotas kaip būdas smagiai praleisti laiką su draugais, todėl
greitai šis sportas išpopuliarėjo aristokratų
tarpe. Anglų damos ir džentelmenai su malonumu mušinėjo kamuoliukus specialiu
plaktuku, nepraleisdami progos paflirtuoti.
Šis
sportinis žaidimas yra išskirtinis tuo, kad jį žaisti gali bet kas ir bet kur.
Geras fizinis pasirengimas ir ypatingos žaidimo sąlygos visiškai nesvarbios –
pakanka lygios pievelės priešais namus. Turbūt dėl šios priežasties Anglijoje
beveik prie kiekvieno nuosavo namo plyti išpuoselėta pievelė. Iš esmės kroketas
yra lyg vakarinio arbatos gėrimo tąsa, kai atsipalaidavę žaidėjai bendrauja
vienas su kitu, neskubriais ir tiksliais plaktuko judesiais mušinėdami
kamuoliuką.
Karalienės Viktorijos
laikų kroketo inventorius
Kroketo
kilmės istorija miglota – yra versija, kad jis kilo iš prancūziško žaidimo jeu de mail arba „žaidimo mediniu
plaktuku“. Jau XIV a. Prancūzijos piemenys smaginosi savo lazdomis mušinėdami
šeriais kimštą kamuolį į vartus, padarytus iš šakų. Kroketas pašėlusiai
išpopuliarėjo XVII a. Airijoje. Būtent ten žaidimas buvo standartizuotas –
atsirado konkrečios taisyklės ir atributika.
Mes irgi mėgstam žaisti
kroketą, XIX a. septintas dešimtmetis
Šį sportą
labai pamėgo moterys – žaisti lauke kartu su vyrais buvo nauja ir jaudinanti
patirtis. Vyras norintis asmeniškai pabendrauti su jam patinkančia dama,
susitardavo su draugu, kad tas nemačiomis užmintų kamuoliuką. Likę žaidėjai
turėjo eiti jo ieškoti – už aikštelės ribų, krūmuose ir pan. Analogiškai elgėsi
ir moterys. XIX a. septintajame dešimtmetyje aukštuomenės vakarėliai sode
pradėti vadinti kroketo vakarėliais.
Mažoji Shirley Temple
smagiai leidžia laiką
Žaidimo
inventorius gaminamas iš medžio – tai ilgakočiai plaktukai ir spalvoti kamuoliukai.
Iš Airijos kroketas persikėlė į Angliją, kurios racionalieji gyventojai
galutinai nustatė taisykles ir taktiką. Plaktuko ir kamuoliuko žaidimas
akimirksniu tapo karalių laisvalaikio dalimi ir išplito ne tik po visą šalį,
bet ir už jos ribų – kolonijose. Liaudis greitai perėmė aristokratų pomėgį
žaisti kroketą ir pradėti rengti profesionalūs kroketo turnyrai.
Londonietis Johnas
Solomonas buvo nenugalimas net ketvirtį amžiaus, 1951 m.
1868 m.
įsteigtas Visos Anglijos kroketo klubas, o po dvejų metų surengtas didžiausias
šalyje Vimbldono kroketo turnyras. 1900 m. ši sporto šaka pasirodė Paryžiaus, o
1904 m. – Sent Luiso olimpinėse žaidynėse. Deja, laikui bėgant kroketą iš
visuomenės gyvenimo išstūmė lauko tenisas ir jis buvo išbrauktas iš olimpiadų
programų.
Bajo gobeleno fragmentas,
XI a.
Mūsų laikais
kroketas laikomas populiariu žaidimu, veikia pasaulinė kroketo federacija,
turinti 11 pilnateisių narių-valstybių, iš viso jos narėmis yra 30 pasaulio
valstybių. Nuo 1985 m. kroketas laikomas profesionaliu sportu, atsirado
treniruočių metodika ir treneriai, o 1989 m. Londone įvyko pirmasis pasaulio
čempionatas. Beje, slūgstant kroketo populiarumui Europoje, plaktuko ir
kamuoliuko žaidimas persikėlė už Atlanto, kur buvo sukurta nauja modifikacija –
devynių vartelių kroketas.
1904 m. olimpinės žaidynės Sent Luise
Kaip žaisti
kroketą? Žiūrint kokį. Šiais laikais egzistuoja asociacijos kroketas,
amerikietiškų taisyklių kroketas, devynių vartelių kroketas, golfas-kroketas ir
dar kelios retai paplitę versijos. Žaidėjo užduotis – tiksliais medinio plaktuko
smūgiais pagal laikrodžio rodyklę pervaryti kamuoliuką pro visus žaidimo lauke
esančius vartelius ir vienu taikliu smūgiu pataikyti į lazdelę, pastatytą
paskutiniųjų dvigubų vartelių gale.
Didysis kunigaikštis, Nikolajaus II
brolis, Michailas Aleksandrovičius
žaidžia kroketą Gačinos rūmų parke, XIX a. pabaiga
Už kiekvieną
tikslų smūgį pro vartelius žaidėjui skiriami du taškai, o už pataikymą į
lazdelę – vienas taškas. Kroketas žaidžiamas ant lygios pievelės arba vejos,
žaidimo lauko matmenys ir vartelių išdėstymo schema gali kisti priklausomai nuo
žaidžiamo kroketo varianto. Standartinis žaidimo laukas – 32 m ilgio ir 25,6 m
pločio. Jame išdėstyti 30 cm aukščio ir 9,5 cm pločio plieniniai varteliai, pro
kuriuos varomas 9,2 cm skersmens medinis kamuoliukas. Svarbių varžybų metu
mušinėjami didesni kamuoliukai – skirtumas tarp vartelių pločio ir kamuoliuko
skersmens tesiekia 1,5 mm.
Pagrindinis
kroketo žaidėjo inventorius – plaktukas. Jo kotas gaminamas iš riešutmedžio, o
galva – iš kieto medžio, tokio kaip brantmedis. Plaktuko svoris siekia 1,4 kg.
Sužeistieji Pirmajame pasauliniame kare žaidžia kroketą, 1915 m.
Kroketas –
komandinis žaidimas, nors galima žaisti ir vienam. Kad žaidėjams būtų lengviau
orientuotis, visi kamuoliukai nudažomi skirtingomis spalvomis. Pagrindinės
spalvos: mėlyna, geltona, juoda ir raudona. Kiekvienas žaidėjas smūgiuoja vieną
kartą – papildomas smūgis suteikiamas, jei kamuoliukas kliudo vartelius.
1975 m.
Švedijoje įkurtas ekstremalaus kroketo klubas, kuris vienija aštrių pojūčių
mėgėjus. Žaidimui parenkama miškinga arba kalnuota vietovė su vandens
telkiniais, o žaidžiama pagal klasikines kroketo taisykles. Taip ramus ir
aristokratiškas sportas virsta sunkiai įveikiamu kliūčių ruožu.
Ekstremalus kroketas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą