Šio greito
ir dinamiško komandinio žaidimo pradžia – 1902 metai. Olandas kūno kultūros
mokytojas Nico Broekhuysenas sugrįžo į gimtuosius Nyderlandus iš mažo Švedijos
kaimelio, kur dirbo gimnastikos treneriu. Jis buvo taip sužavėtas žaidimo su
kamuoliu, kurį žaidė švedai kaimiečiai, kad nutarė kažką panašaus pasiūlyti ir
olandams.
Švediška
žaidimo versija vadinosi „ringboll“, pagal taisykles reikėjo įmesti kamuolį į
žiedą, pritvirtintą prie aukštos karties, bet mokytojas nutarė pakeisti žiedą iš
vytelių pintu krepšiu, kad būtų aiškiau matyti – įkrito kamuolys, ar ne. Supaprastinus
ringbolo taisykles gimė žaidimas su kamuoliu korfbolas, kurio pavadinimas iš
olandų kalbos verčiamas kaip „kamuolys krepšyje“.
Varžybų akimirka
Visuomenėje
korfbolas sukėlė daug diskusijų, žymiausi sporto žurnalistai ir komentatoriai
viešai pareiškė ignoruosiantys varžybas vien dėl to, kad vyrai ir moterys žaidė
kartu. Ažiotažą sukėlė ir žaidėjų apranga – po aikštelę lakstė moterys
apnuogintomis rankomis ir kojomis, šis sportas netgi vadintas amoraliu.
XX a.
pradžioje korfbolas buvo gana populiarus, jis, kaip demonstracinė sporto šaka,
pristatytas 1920 m. Antverpeno ir 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse. 1933
m. įkurta tarptautinė korfbolo federacija. Visgi laikui bėgant susidomėjimas
šiuo sportu ėmė slūgti, o Tarptautinis olimpinis komitetas jį pripažino tik
1995 m. Iki to laiko korfbolas buvo įtrauktas į pasaulio sporto žaidynių
oficialią programą. Nuo 1978 m. kas ketverius metus vyksta pasaulio korfbolo
čempionatai. Šiuo metu ši sporto šaka yra visų žinomų tarptautinių sporto
organizacijų narė – GAISF, ARISF ir IWGA.
Kamuolys tuoj
atsidurs korfe
Savo tėvynėje olandiškojo krepšinio populiarumas
neišblėso. Tulpių šalyje korfbolas – viena iš mėgstamiausių sporto šakų, jį
žaidžia virš 100000 vietos gyventojų. Kaimyninėje Belgijoje korfbolas taip pat
labai populiarus, o pasaulio mastu jis kultivuojamas maždaug 57 valstybėse – tarp
jų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje,
Čekijoje, Lenkijoje, PAR, Zimbabvėje, Indijoje, Rusijoje, Turkijoje, Honkonge
ir kt.
Korfbolas
XX a. pradžioje
Pagrindinė žaidėjų užduotis – įmesti kamuolį į 39-41
cm skersmens cilindro formos plastikinį krepšį („korf“), kuris pritvirtintas
3,5 m aukštyje. Komandą sudaro aštuoni žaidėjai – 4 vyrai ir 4 moterys. Du
skirtingų lyčių korfbolininkai žaidžia gynėjų pozicijose, likę – puolėjų.
Žaisti korfbolą galima tiek lauke, tiek salėje. 20 m pločio ir 40 m ilgio
stačiakampė aikštę per pusę dalina nubrėžta linija.
Arši
kova dėl kamuolio
Korfbolo esmė – puolėjas turi apeiti priešininkų
komandos gynėją ir įmesti kamuolį į krepšį. Kiekvienas taiklus metimas
vertinamas vienu tašku. Vien įmesti nepakanka, taškas įskaitomas tik tuo
atveju, jei puolėją ir gynėją skyrė ne trumpesnis nei ištiestos rankos
atstumas. Gynėjų užduotis – sutrukdyti puolėjams blokuojant metimą arba
perimant kamuolį. Dengti galima tik tos pačios lyties puolėją.
Žaidimas vyksta vienoje aikštės pusėje,
korfbolinininkai negali kirsti centrinės linijos. Po to, kai viena iš komandų
atlieka du rezultatyvius metimus, žaidėjai keičiasi pozicijomis - puolėjai
tampa gynėjais, ir atvirkščiai. Komandos pereina į kitą aikštės pusę ir žaidžia
toliau. Žaidimo trukmė – du kėliniai po 30 minučių.
Hagos apylinkės, 1906
m.
Kaip ir tradiciniame krepšinyje, korfbole fiksuojamos
pražangos. Taisyklės draudžia: spirti kamuolį ar mušti jį kumščiu, pulti iš
gynėjų zonos, „žingsniuoti“ – ne daugiau dviejų žingsnių su kamuoliu rankose,
mušti per priešininko rankas arba lupti kamuolį iš rankų, jį perduoti „iš rankų
į rankas“, dengti priešingos lyties žaidėją, pulti agresyviai. Jei puolėjas
suklysta, kamuolys atitenka gynėjui, kuris perduoda jį komandos draugui. Kai
dėl gynėjo klaidos komanda praranda šansą mesti kamuolį, priešininkų komanda
gauna teisę atlikti tolimą baudos metimą - iš 2,5 m atstumo.
1928 m. Amsterdamo
olimpinės žaidynės
Visą žaidimą stebi vyriausiasis arbitras ir jo
padėjėjai, o atsakingi asmenys protokoluoja žaidimo eigą.
Seniausias pasaulyje vis dar veikiantis korfbolo
klubas H. K. C. ALO Hagoje veikia nuo 1906 m. Nuo 1978 m. kas ketverius metus
vyksta pasaulio čempionatai, iš viso jų buvo dešimt ir tik viename Nyderlandams
nepasisekė tapti čempionais – jie nusileido Belgijos komandai vienu tašku.
Kas gi laimės kovą
dėl kamuolio?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą