2017 m. vasario 8 d., trečiadienis

Trumpa krepšinio aprangos istorija

Mada diktuoja savo sąlygas visose gyvenimo srityse, ne išimtis ir sportas. Šį kartą siūlome skaitytojams susipažinti su krepšinio „mados istorija“.

Kaip ir kasdienius ar proginius drabužius, taip ir sportinę aprangą įtakoja mados tendencijos. Skirtingų dešimtmečių krepšininkų apranga kito kartu su visuomene. Prieš šimtą metų vaikinai mėtydavo kamuolį į krepšį apsivilkę kasdieninius plačius marškinėlius ir apsiavę medžiaginius kedus plonais guminiais padais. Vystantis sporto šakai, keitėsi ir apranga – žaidėjai pasirodydavo aikštelėje dėvėdami prigludusius marškinėlius ir pasipuošę įvairiais aksesuarais. Visgi mada eina ratu, tad neilgai trukus krepšininkų apranga vėl tapo laisvesnė – mūsų dienomis ji patogi ir funkcionali.


 Kažkada krepšininkai atrodė taip...

Krepšiniui tampant profesionaliu ir populiariu sportu, XX a. trečiajame dešimtmetyje susiformavo žaidėjų aprangos stilius – vidutinio ilgio šortai, berankoviai prigludę marškinėliai ir patogūs, lygiapadžiai bateliai. Pagaliau uniformos ne tik reprezentavo komandas, bet ir atspindėjo jų dvasią. Vyriški krepšinio marškinėliai buvo berankoviai, moteriški – trumpomis rankovėmis. Kojinės virš kelio ir atlenktu krašteliu. Atsižvelgiant į trapesnę moterų prigimtį, joms rekomenduota žaisti su antkeliais. Aprangą siūdavo iš džersio - tampraus, orui laidaus vilnonio audinio. 


Jaunųjų krikščionių asociacijos krepšinio komanda. Vičita, JAV, 1895 m.

Per pirmuosius XX a. tris dešimtmečius vilna ir medvilnė buvo pagrindiniai pluoštai. Sportinę aprangą siūdavo iš vilnos, nes šis audinys „kvėpavo“. Vilna turėjo ir trūkumų - dažnai skalbiant uniforma susitraukdavo ir galima tik įsivaizduoti, kaip nemalonu ant kūno jausti nuo prakaito sudrėkusius vilnonius marškinėlius. Tiesa, žaidimas trukdavo trumpiau ir jo tempas nebuvo toks greitas. Kai ketvirtajame dešimtmetyje atsirado poliesteris ir nailonas, jau per artimiausius dešimt metų imta siūti sportinę aprangą iš sintetinių audinių. Ją buvo paprasčiau skalbti ir apskritai lengviau dėvėti. Taip prasidėjo nauja krepšinio aprangos era.


1911 m. krepšininkai

Mados tendencijos nuolat kito. Trumpi šortai karaliavo krepšinio aikštelėse nuo 1935 iki 1980 m. Taip nutiko JAV moterų krepšinio komandos All American Redheads dėka. Šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmečiuose krepšininkų aprangą sudarė prigludę marškinėliai ir šortai iki kelių, dar vėliau jie susiaurėjo, o marškinėliai tapo aptempti.


Chuckas Tayloras ir Converse All Stars, 1921 m.

Nuo aštunto dešimtmečio krepšininkams jau neužteko tik aprangos. Tapo madingi sportiniai aksesuarai: galvos raiščiai ir ilgos kojinės „šildyklės“. Ar šios aprangos detalės tikrai buvo reikalingos? Nebent norint išsiskirti iš kitų. Vyravo nuomonė, kad šie sportinės uniformos elementai padeda gerinti termoreguliaciją, bet kodėl šiandieniniai krepšininkai nevilki kojinių iki kelių su mėlyna arba raudona juostele prie kraštelio? Galvos raištis neva sugerdavo varvantį prakaitą, bet mūsų laikais sportininkai ir jo nenešioja. Gal nebijo, kad prakaitas išgrauš akis.


 „Los Angeles Lakers“, 1950 m.

Mados tendencijos reguliavo ir spalvų paletę. Devintas dešimtmetis buvo ganėtinai konservatyvus, bet kai kuriais atvejais labai pašėlęs. Apranga iš tamsios virto šviesia, žaidėjai pelnydavo taškus demonstruodami įspūdingas šukuosenas ir vešlias barzdas. Visgi uniformos siluetas smarkiai nepakito – prigludę marškinėliai ir trumpi šortai. Šį standartą įtvirtino NBA superžvaigždė Larry Birdas. 


Danny Ainge, Magicas Johnsonas ir Larry Birdas, 1985 m.

Perversmas įvyko, kai arenoje pasirodė Michaelas Jordanas. 1984 m. jis savotiškai reformavo krepšinio aprangos stilių išreiškęs pageidavimą, kad jo komanda dėvėtų ilgesnius šortus. Priežastis paprasta – nuleidus šortus ant klubų, iš jų išslysdavo marškinėliai. Neilgai trukus „Chicago Bulls“ aprangą ėmė kopijuoti kiti šalies krepšinio klubai ir senoji apranga tapo istorija.

Paskutiniaisiais metais aprangos siluetas tapo platesnis. Tai leidžia sportininkui aukščiau pašokti ir greičiau bėgioti po aikštelę. 


Wiltas Chamberlainas – pirmasis NBA stileiva išpopuliarinęs galvos raištį

Žymiai daugiau pokyčių ir technologinių patobulinimų teko krepšinio bateliams. Klasikinės eros krepšininkai avėjo legendinius Converse All Stars, kurių modelis sukurtas dar XX a. pradžioje ir tik septintojo dešimtmečio pabaigoje arenoje pasirodė Nike ir Adidas modeliai. 

1917 m. Marquis Converse kompanija pagamino pirmąją sportinių batelių partiją skirtą krepšiniui. Modelis vadinosi Converse All Stars, o jau po metų NBA žvaigždė Chuckas Tayloras gavo pirmąją reklaminę porą kedų. 1921 m. jis ėmė intensyviai bendradarbiauti su kompanija ir skatinti avalynės pardavimus. Converse All Star modelis pelnė fantastišką rekordą - per visą savo gyvavimo laiką parduota virš 750 milijonų porų kedų. 


Ilgų kojinių era


1951 m. Japonijos koncernas Onitsuka Tiger pasiūlo rinkai naujovę – krepšinio batelius OK Basketball, kurių padas buvo su siurbtukais lyg aštuonkojo čiuptuvai. Ši naujovė užtikrino gerą sukibimą su aikštelės danga ir mažino sportinių traumų tikimybę. Modelis neišpopuliarėjo, priešingai negu 1969 m. kompanijos Adidas išleisti kedai Superstar. Jie turėjo papildomą guminę pirštų apsaugą ir jau per pirmus dvejus metus šiuos batelius avėjo trys ketvirtadaliai NBA žaidėjų, tarp jų ir legendinis Kareemas Abdul-Jabbaras. 


 Pete Maravich – jo kojinės visada buvo nusmukusios

1972 m. ant NBA parketo debiutavo du Nike kūriniai – odiniai žemaauliai Bruin ir aukštaauliai Blazer. Reklamos kampanijoje dalyvavo pagrindiniai lygos krepšininkai: Darrellas Griffithas ir George Gervinas.


Miltono universiteto krepšininkės. Šiaurės Dakota, JAV, 1909 m.

1982 m. sukurtas modelis Air Force One buvo dar viena Nike naujovė. Šie krepšinio bateliai turėjo vadinamąsias „oro pagalves“, t.y. pade įmontuotas suspausto oro kapsules, kurios gerino amortizavimą.


 Converse All Star, 1917 m.

1985 m. NBA prasidėjo Michaelo Jordano era. Jis ne tik reformavo aprangą, su šiuo krepšininku siejama ir pirmoji vardinė sportinė avalynė. Kompanija Nike išleido kedus Air Jordan I, kuris tapo vienu iš geriausiai parduodamų visų laikų modelių.


Adidas Superstar, 1969 m.

Konkurencija tarp sportinės avalynės gamintojų skatino technologinį progresą. 1989 m. Reebok inžinieriai panaudojo medicininių pneumatinių įtvarų principą ir rinkoje pasirodė „individuali“ aportinė avalynė. Skirtingose bato vietose buvo įtaisytos kameros, kurios prisipildydavo oro paspaudus specialų mygtuką ant bato liežuvio. Batelis apglusdavo sportininko pėdą ir užtikrino maksimalų komfortą sportuojant.

Po 2000 metų gamybos technologijos taip pažengė į priekį, kad šiuolaikiniai krepšinio bateliai pagal konstrukcijos sudėtingumą ir įvairius „papildinius“ beveik prilygsta Formulės 1 bolidams. Vienas iš paskutiniųjų modelių – Adizero Crazy Light, kurį kompanija Adidas kūrė net dvejus metus. Šie kedai sveria vos 278 gramus, o jų gamybai naudotos tik super lengvos ir lanksčios medžiagos, palengvinti net raišteliai.


Pirmoji vardinė avalynė – Nike Air Jordan I

Gamintojai nuolat ieško naujų idėjų, kaip patobulinti sportinę aprangą ir avalynę. Jei sportininkas jausis patogiai, jo rezultatyvumas tik didės. O kur nuves šiandieninės mados tendencijos ar kitas „ateities“ Michaelas Jordanas, telieka tik spėlioti.


  Diana Pachomovaitė, 
publikuota 15min svetainėje





3 komentarai: