Organizuoti
olimpines žaidynes yra didelė garbė ir prestižas kiekvienai
valstybei. Svarbiausia užduotis – viską padaryti kuo geriau, jei
ne tobulai. Didžioji sporto fiesta pritraukia milijonus turistų, o
pasaulio žiniasklaidos atstovai rengia reportažus, kuriuose
liaupsinami šalies organizatorės privalumai ir kritikuojami
trūkumai.
Skaitytojų
dėmesiui pateikiame šiek tiek istorijos apie 1980 m. Maskvos
olimpiados organizavimą. Tiksliau, SSRS būdingų ypatumų apžvalgą.
Olimpinė "Maskva -80" atributika
Dar 1961 m. Nikita Chruščiovas skelbė, kad SSRS piliečiai sulauks
komunizmo 1980 m. Iš dalies ši prognozė pasitvirtino. Artėjant
olimpinėms žaidynėms Maskvos, Kijevo, Talino, Minsko ir tuometinio
Leningrado gyventojai savo kailiu patyrė artėjančio komunizmo
džiaugsmus.
Laimingi olimpinių žaidynių svečiai
Parduotuvių
prekystaliai staiga ėmė lūžti nuo užsienietiškų deficitinių
prekių, delikatesų, importinių gazuotų gėrimų ir cigarečių
„Marlboro“. Gatvėmis važinėjo tviskantys automobiliai, o miestuose nesibastė asocialūs asmenys. Žmones stulbino pavyzdinis
milicininkų mandagumas, nusikalstamumo beveik neliko. Viešajame
transporte stotelių pavadinimai pradėti skelbti rusų ir anglų
kalbomis. Visus 1980 m. olimpiados miestus- šeimininkus užplūdo
draugiška atmosfera.
Parduotuvių lentynose staiga atsirado deficitinės prekės
Valdžios užkulisiuose nuotaika buvo
pesimistiškesnė. Yra išlikęs SSRS generalinio sekretoriaus
Leonido Brežnevo raštelis skirtas tuometiniam CK Bendrojo skyriaus
vedėjui Konstantinui Černenkai. L.Brežnevas abejojo, ar tikslinga
rengti olimpines žaidynes. Jis nebuvo tikras, kad šalies ekonomika
atlaikys pasiruošimą ir sėkmingai atsigaus po olimpiados.
Komplekso "Olimpijskij" statyba
Visgi,
trauktis atgal jau buvo vėlu ir pasirengimas prasidėjo. Pirmiausia,
reikėjo „išvalyti“ Maskvą bei kitus olimpinius miestus nuo
nepageidautinų asmenų – benamių, valkatų, elgetų, alkoholikų,
spekuliantų, narkomanų, vagių ir prostitučių. Beje, dalis
naktinių plaštakių liko miestuose, kad galėtų rinkti informaciją
iš užsienio klientų ir perduoti ją saugumiečiams. 1979 m. buvo
parengtas dokumentas su žyma „Visiškai slaptai“, kuris nustatė
laikinus apribojimus įvažiuojantiems į Maskvą ir reglamentavo
konkrečių gyventojų grupių perkėlimą 1980 m. vasaros
laikotarpiu. Taip įsigaliojo šimtas pirmojo kilometro taisyklė
apribojanti žmonių judėjimą.
Žaidynių atidarymo akimirkos
Nuo 1980 m.
kovo mėn. KGB ir milicija pradėjo operaciją „Arsenalas“.
Pareigūnai vykdė reidus nusikaltėlių grupuotėse, atliko kratas,
konfiskavo beveik 7000 vienetų šaunamųjų ginklų. Remiantis
surinkta medžiaga, baudžiamojon atsakomybėn patraukti 1025, o
administracinėn – 11 700 asmenų.
Maskvoje pasirodė užsienietiška produkcija. Tiesa, po Olimpiados vėl pradingo.
1980 m.
liepos mėn. tuometinis SSRS vidaus reikalų ministras Nikolajus
Ščiolokovas asmeniškai susitiko su nusikalstamo pasaulio
autoritetais ir primygtinai rekomendavo neardyti visuomeninės
tvarkos olimpiados metu. Rimčiausia problema masinių renginių metu
yra terorizmas. Po kruvinos Miuncheno olimpiados buvo praėję tik
aštuoneri metai, 1977 m. teroristai užgrobė Lufthansos lėktuvą,
o 1978 m. Italijoje nužudė garsų prokurorą.
1976 m. KGB ir Vidaus
reikalų ministerijos deleguoti pareigūnai nuvyko į Miuncheną
„pasisemti patirties“. Po metų KGB sukurtas specialus skyrius,
kuris užsiėmė informacijos rinkimu ir apdorojimu. Duomenis
„olimpiniam skyriui“ teikė pasieniečiai, žvalgybos ir
kontržvalgybos agentai, regioniniai KGB padaliniai, kitų valstybių
saugumo ir informacinės agentūros. 1980 m. liepos mėnesį
sudarytas įtartinų asmenų sąrašas, o įvažiuoti į SSRS
teritoriją uždrausta 6 tūkst. užsieniečių.
Spalvingas šou
Sportininkai iš
kitų valstybių dažnai nesuprasdavo, kas vyksta tribūnose. Dar
neatidarius stadiono, trečdalis žiūrovų vietų jau būdavo
užpildytos. Reikalas tas, kad dalis olimpiados aistruolių buvo
valstybės saugumo agentai ir milicininkai, apsirengę civiliais
drabužiais. Ruošiantis 1980 m. olimpinėms žaidynėms, Maskvoje
išdygo daug naujų objektų: sporto kompleksų, baseinų ir kt. Daug
buvo ir sunaikinta – vien tik statant sporto kompleksą
„Olimpijskij“ su žeme sulyginti ištisi senosios Maskvos
kvartalai. Didžioji dalis nugriautų namų buvo XIX a. medinės
architektūros paveldo objektai. Brutalių sugriovimų neišvengė ir
kiti 1980 m. olimpiados miestai šeimininkai. Ir visa tai dėl dvi
savaites trukusių sportinių batalijų.
Diana Pachomovaitė,
publikuota 15min svetainėje
Uždrausta totalitarinė simbolika šiame įraše pateikiama pažintiniais ir šviečiamaisiais, o ne propagandos tikslais!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą