Ilgos ir sekinančios
treniruotės – profesionalių sportininkų kasdienybė. Puiki
fizinė parengtis ir rezultatyvumas suteikia galimybę dalyvauti
aukščiausio lygio varžybose. Juk kiekvienas atletas svajoja būti
geriausiu ir stovėti ant olimpinės pakylos.
Romėniškos
mozaikos fragmentas, I a.
Ši nuostata gaji,
bet teisinga tik iš dalies. Sporto istorijoje nemažai atvejų, kai
čempionais tapdavo ne patys pajėgiausi atletai. Kartais nugalėtojo
laurai vainikuodavo sportininką tik susiklosčius palankioms
aplinkybėms. Antikos istorija mini dramatišką įvykį –
olimpiados dalyvio mirtį siekiant čempiono titulo. 648 m. pr. Kr. į
olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas pankrationas. Tai
kovinio sporto šaka, kurią sudaro bokso ir imtynių elementai.
Graikiškas
kilikas vaizduoja bandymą išdurti priešininkui akis, V a. pr. Kr.
Tesėjas
žudo Minotaurą. Pasak legendos, naudodamas pankrationo techniką.
Pankrationo čempionu galėjo tapti tik pats stipriausias ir vikriausias vyras, kadangi kovos metu leista beveik viskas. Priešininkai smūgiavo rankomis, alkūnėmis, keliais, kojomis ir galvomis. Sportininkai trankė galvas ir smaugė vieni kitus, antikiniame pankratione negaliojo taisyklė „gulinčio nemuša“. Gulintis galėjo ir smūgiuoti pats, ir būti pribaigtas. Kas buvo draudžiama? Kandžiotis, draskytis ir badyti vienas kitam akių. Beje, atletai kovojo ne vieni.
1900 m. olimpinės
žaidynės surengtos kaip Pasaulinės parodos Paryžiuje dalis
Juos prižiūrėjo lazda apsiginklavęs teisėjas, kuris sekė,
kad sportininkai nenudobtų vienas kito ar nesuluošintų. 564 m. pr.
Kr. Graikijoje vyko olimpinės žaidynės. Ketvirtąją didžiausios
sporto šventės dieną arenoje susirungė pankrationo sportininkai.
Tarp jų buvo graikas Arichionas iš Figalijos, kuris siekė trečią
kartą tapti olimpiniu čempionu. Jam nepasisekė – sportininką
pasmaugė arenoje.
Graikų istorikas Filostratas Jaunesnysis ir vėlesnių laikų tyrinėtojai aprašė šią dvikovą savaip interpretuodami kovos eigą. Arichiono priešininkas ėmė jį smaugti iš nugaros, tuo pat metu apsivijo kojomis graiko kūną, o pėdas įkišo tarp jo kelių. Visgi dukart olimpinis čempionas privertė savo varžovą nusileisti išnarindamas jam kulkšnį. Negalėdamas iškęsti skausmo priešininkas pasidavė, o mirtinai uždusęs Arichionas buvo vainikuotas nugalėtoju.
Margaret Abbott –
pirmoji olimpinė čempionė iš JAV
Kita
istorija nutiko 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu. Šioje
olimpiadoje pirmą kartą leista dalyvauti moterims. Dailiosios
lyties atstovės rungėsi jachtų lenktynėse, žaidė tenisą ir
golfą. Olimpine golfo čempione ir pirmąja amerikiete dalyvavusia
olimpiadoje tapo Margaret Ives Abbott. Dera pažymėti, kad 1900 m.
žaidynėms buvo labai prastai pasirengta. Sportininkai dažnai
nenutuokė, kad tai reikšmingiausias sporto renginys. Būtent taip
nutiko ir jaunai merginai Margaret. Ji atvyko į Paryžių kartu su
savo motina studijuoti Edgaro Degas ir Auguste'o Rodino kūrybos.
Amerikietėms norėjosi prasiblaškyti, tad motina su dukra nutarė
pažaisti golfą. Tuo labiau kad vyko kažkoks turnyras. Poniai ir
panelei Abbott niekas nepasakė, kad jos rungsis olimpinėse
žaidynėse. M.Abbott laimėjo ir tapo pirmąja olimpine čempione iš
JAV. Iškilmingos ceremonijos metu jai buvo įteikta porcelianinė
taurė ir jaunoji amerikietė grįžo į savo namus Čikagoje.
Merginos motina užėmė septintą vietą.
Moteris fechtuotoja
Paryžiaus olimpiados placate
Tai vienintelis atvejis
olimpiados istorijoje, kai tarpusavyje varžėsi motinos ir dukters
tandemas. Margaret Ives Abbott iki pat savo mirties 1955 m. net
neįtarė, kad tapo pirmąja moterimi olimpine čempione iš JAV.
1900 m. Paryžiaus olimpiadą galima laikyti išskirtine – nebuvo
nei atidarymo, nei uždarymo ceremonijų. Žaidynės truko pusę
metų, o dauguma čempionų taip ir nesužinojo, kad laimėjo
olimpinius medalius.
Golfo žaidėjos varžosi
tarpusavyje
Jimas Ryunas bergždžiai
vejasi Kipchoge Keino 1500 m distancijoje
Medalių įteikimas
K.Keino
nepaisė įspėjimų ir aštrių pilvo dieglių, per aštuonias
dienas jis dalyvavo net šešiuose bėgimuose. 10000 metrų
distancijos finale kenietis visą laiką buvo tarp lyderių. Likus
dviems ratams iki finišo bėgikas sukniubo stadione, nes jau
nebegalėjo ištverti pilvo skausmų. Jis nušliaužė už bėgimo
takelio ir valandėlę pailsėjęs baigė distanciją. Teisėjai
bėgiką diskvalifikavo.
5000 m distancijoje K.
Keino pelnė sidabro medalį
Dvi dienas pailsėjęs K.Keino startavo 5000
metrų finale. Sveikata dar labiau pablogėjo, bet jis sugebėjo
iškovoti sidabro medalį atsilikdamas nuo čempiono vos 0,2
sekundės. Paskutinis šansas laimėti olimpiadą buvo 1500 metrų
bėgimas. Gydytojai primygtinai reikalavo gulėti ir neeikvoti jėgų,
bet K.Keino perkalbėti nepavyko. Jis sėdo į autobusą ir išvažiavo
į olimpinį stadioną.
Diskvalifikuotas K. Keino
sveikina savo tautietį Naftali Temu, kuris laimėjo 10000 m
distancijoje
Pusiaukelėje susidarė didžiulė spūstis,
todėl kenietis išlipo ir nubėgo net 3 kilometrus iki starto
vietos. Sportininkui liko vos 20 minučių – pailsėti,
užsiregistruoti ir pasirengti. Pagrindinis K.Keino varžovas Jimas
Ryunas buvo nepralenkiamas bėgikas 1500 metrų distancijoje net
trejus metus. Be to, jis nekentėjo pilvo skausmų. Kenijos bėgikas
K.Keino pademonstravo neįtikėtiną valią laimėti – jis finišavo
pirmas po 3 minučių ir 34,9 sekundės. Tai antras geriausias
rezultatas per visą istoriją. Kitas K.Keino rekordas – atotrūkis
nuo J. Ryuno net 20 metrų – vis dar nėra pagerintas.
Diana Pachomovaitė,
publikuota 15min svetainėje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą